Lithuanian
A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z

Suliqua (insulin glargine / lixisenatide) – Preparato charakteristikų santrauka - A10AE

Updated on site: 10-Oct-2017

Vaisto pavadinimasSuliqua
ATC kodasA10AE
Sudėtisinsulin glargine / lixisenatide
Gamintojassanofi-aventis groupe

Vykdoma papildoma šio vaistinio preparato stebėsena. Tai padės greitai nustatyti naują saugumo informaciją. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas. Apie tai, kaip pranešti apie nepageidaujamas reakcijas, žr. 4.8 skyriuje.

1.VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Suliqua 100 vienetų/ml + 50 mikrogramų/ml injekcinis tirpalas užpildytame švirkštiklyje Suliqua 100 vienetų/ml + 33 mikrogramai/ml injekcinis tirpalas užpildytame švirkštiklyje

2.KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Suliqua 100 vienetų/ml + 50 mikrogramų/ml injekcinis tirpalas užpildytame švirkštiklyje

Kiekviename užpildytame švirkštiklyje 3 ml tirpalo yra 300 vienetų insulino glargino (Insulinum glarginum)* ir 150 mikrogramų liksizenatido (Lixisenatidum).

Kiekviename ml yra 100 vienetų insulino glargino ir 50 mikrogramų liksizenatido.

Kiekvienoje dozės dalyje yra 1 vienetas insulino glargino ir 0,5 mikrogramo liksizenatido.

Suliqua 100 vienetų/ml + 33 mikrogramai/ml injekcinis tirpalas užpildytame švirkštiklyje Kiekviename užpildytame švirkštiklyje 3 ml tirpalo yra 300 vienetų insulino glargino (Insulinum glarginum)* ir 100 mikrogramų liksizenatido (Lixisenatidum).

Kiekviename ml yra 100 vienetų insulino glargino ir 33 mikrogramai liksizenatido.

Kiekvienoje dozės dalyje yra 1 vienetas insulino glargino ir 0,33 mikrogramai liksizenatido.

*Insulinas glarginas gaminamas rekombinantinės DNR technologijos būdu Escherichia coli ląstelėse.

Švirkštiklyje esantis dozės langelis rodo dozės dalių skaičių.

Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas:

Kiekviename ml yra 2,7 miligramo metakrezolio.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3.FARMACINĖ FORMA

Injekcinis tirpalas (injekcija). SoloStar

Skaidrus, bespalvis tirpalas.

4.KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1Terapinės indikacijos

Suliqua derinyje su metforminu skirtas suaugusių pacientų 2 tipo cukrinio diabeto gydymui, siekiant pagerinti gliukozės kiekio kraujyje kontrolę, kai to padaryti nepavyksta vartojant vien metforminą arba jį derinyje su kitu geriamuoju gliukozės kiekį kraujyje mažinančiu vaistiniu preparatu, arba su baziniu insulinu (turimi duomenys apie skirtingų derinių vartojimą pateikti 4.4 ir 5.1 skyriuose).

4.2Dozavimas ir vartojimo metodas

Suliqua yra tiekiamas dviejuose skirtingų dozių švirkštikliuose, todėl yra skirtingos dozavimo galimybės, t. y. atitinkamai Suliqua (10-40) švirkštiklis ir Suliqua (30-60) švirkštiklis. Skirtingo stiprumo švirkštikliai skiriasi dozės ribomis.

Suliqua 100 vienetų/ml + 50 mikrogramų/ml užpildytu švirkštikliu galima suleisti dozės dalių, kuriose yra 10-40 vienetų insulino glargino derinyje su 5-20 µg liksizenatido (Suliqua (10-40) švirkštiklis).

Suliqua 100 vienetų/ml + 33 mikrogramai/ml užpildytu švirkštikliu galima suleisti dozės dalių, kuriose yra 30-60 vienetų insulino glargino derinyje su 10-20 µg liksizenatido (Suliqua (30-60) švirkštiklis).

Siekiant išvengti vaistinio preparato vartojimo klaidų, vaistinį preparatą skiriantis specialistas turi užtikrinti, kad recepte yra nurodytas tinkamas stiprumas ir dozės dalių skaičius (žr. 4.4 skyrių).

Dozavimas

Dozė turi būti parenkama individualiai, atsižvelgiant į klinikinį atsaką, ir laipsniškai keičiama pagal paciento insulino poreikį. Liksizenatido dozė yra didinama arba mažinama kartu su insulino glargino doze, be to, ji priklauso nuo naudojamo švirkštiklio.

Pradinė dozė

Prieš pradedant gydymą Suliqua, turi būti nutrauktas gydymas baziniu insulinu ir geriamaisiais gliukozės kiekį mažinančiais vaistiniais preparatais, išskyrus metforminą.

Pradinė Suliqua dozė turi būti paremta ankstesniu antidiabetinių vaistinių preparatų vartojimu, be to, negali būti viršyta rekomenduojama pradinė 10 µg liksizenatido dozė.

 

 

 

 

 

Ankstesnis gydymas

 

 

 

 

 

Geriamieji

 

Insulinas glarginas

 

Insulinas glarginas

 

 

 

vaistiniai

 

(100 vienetų/ml)**

 

(100 vienetų/ml)**

 

 

 

preparatai

 

Nuo ≥ 20 iki

 

Nuo ≥ 30 iki

 

 

 

cukriniam diabetui

 

< 30 vienetų

 

≤ 60 vienetų

 

 

 

gydyti (pacientams

 

 

 

 

 

 

 

 

anksčiau

 

 

 

 

 

 

 

 

negydytiems

 

 

 

 

 

 

 

 

insulinu)

 

 

 

 

 

 

Suliqua

 

10 dozės dalių

 

20 dozės dalių

 

 

Pradinė

(10-40)

 

(10 vienetų/5 µg)*

 

(20 vienetų/10 µg)*

 

 

dozė ir

švirkštiklis

 

 

 

 

 

 

 

švirkštiklis

Suliqua

 

 

 

 

 

 

30 dozės dalių

 

(30-60)

 

 

 

 

 

 

(30 vienetų/10 µg)*

 

švirkštiklis

 

 

 

 

 

 

 

*insulino glargino vienetai (100 vienetų/ml) / µg liksizenatido

**Jeigu vartojamas kitoks bazinis insulinas

Jeigu vartojamas du kartus per parą leidžiamas bazinis insulinas arba insulinas glarginas (300 vienetų/ml), pradinė Suliqua dozė turi būti 20% mažesnė už bendrąją anksčiau vartotą paros dozę.

Jeigu vartojamas bet koks kitas bazinis insulinas, reikia taikyti tą pačią taisyklę kaip ir vartojant insuliną glarginą (100 vienetų/ml).

Maksimali paros dozė yra 60 vienetų insulino glargino ir 20 µg liksizenatido (tai atitinka 60 dozės dalių).

Suliqua reikia leisti kartą per parą vienos valandos laikotarpiu iki valgio. Prieš valgį leidžiamą injekciją patartina kiekvieną dieną atlikti prieš tą patį, pasirinktą kaip patogiausią, valgymą.

Laipsniškas dozės parinkimas

Suliqua turi būti dozuojamas atsižvelgiant į individualų paciento insulino poreikį. Rekomenduojama optimizuoti gliukozės kiekio kraujyje kontrolę, dozę koreguojant remiantis gliukozės kiekiu plazmoje nevalgius (žr. 5.1 skyrių).

Gliukozės kiekį kraujyje rekomenduojama atidžiai stebėti gydymo keitimo metu ir tolesnėmis savaitėmis.

Jeigu pacientas gydymą pradeda Suliqua (10-40) švirkštikliu, juo dozę galima laipsniškai didinti iki 40 dozės dalių.

Jeigu paros dozė yra > 40 dozės dalių, laipsnišką dozės parinkimą reikia tęsti naudojant Suliqua (30-60) švirkštiklį.

Jeigu pacientas gydymą pradeda Suliqua (30-60) švirkštikliu, juo dozę galima laipsniškai didinti iki 60 dozės dalių.

Jeigu bendroji paros dozė yra > 60 dozės dalių, Suliqua vartoti negalima.

Dozę ir vartojimo laiką pacientams galima keisti tik prižiūrint medikams ir tinkamai stebint gliukozės kiekį kraujyje (žr. 4.4 skyrių).

Ypatingos populiacijos

Senyviems (≥65 metų) pacientams

Suliqua galima vartoti senyviems pacientams. Dozė turi būti koreguojama individualiai, atsižvelgiant į gliukozės kiekio kraujyje stebėjimo rodmenis. Senyviems pacientams dėl progresuojančio inkstų funkcijos silpnėjimo insulino poreikis gali stabiliai mažėti. Liksizenatido dozės nereikia koreguoti atsižvelgiant į amžių. ≥ 75 metų pacientų gydymo Suliqua patirties yra nedaug.

Sutrikusi inkstų funkcija

Suliqua nerekomenduojama vartoti pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas arba galutinės stadijos inkstų liga, kadangi tokių pacientų gydymo liksizenatidu patirties nepakanka. Pacientams, kuriems yra lengvas arba vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, liksizenatido dozės koreguoti nereikia.

Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, insulino poreikis gali sumažėti dėl lėtesnio insulino metabolizmo.

Jeigu Suliqua gydomas pacientas, kuriam yra lengvas arba vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimas, gali reikėti dažnai tirti gliukozės kiekį kraujyje ir koreguoti dozę.

Sutrikusi kepenų funkcija

Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, liksizenatido dozės koreguoti nereikia (žr. 5.2 skyrių). Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, insulino poreikis gali sumažėti dėl sumažėjusios gliukoneogenezės ir lėtesnio insulino metabolizmo. Jeigu Suliqua gydomas pacientas, kurio kepenų funkcija sutrikusi, gali reikėti dažnai tirti gliukozės kiekį kraujyje ir koreguoti dozę.

Vaikų populiacija

Suliqua nėra skirtas vaikų populiacijai.

Vartojimo metodas

Suliqua leidžiama po oda pilvo, deltinio raumens arba šlaunies srityje.

Siekiant sumažinti lipodistrofijos pasireiškimo riziką, injekcijos vietą kiekvieną kartą būtina keisti toje pačioje srityje (pilvo, deltinio raumens srityje ar šlaunyje) (žr. 4.8 skyrių).

Pacientui reikia nurodyti visada naudoti naują adatą. Kartotinis insulino švirkštiklio adatų naudojimas didina adatos užsikimšimo riziką ir dėl to gali būti suleista per maža arba per didelė dozė. Jeigu adata užsikemša, pacientas turi vykdyti kartu su pakuotės lapeliu tiekiamose naudojimo instrukcijose nurodytas instrukcijas (žr. 6.6 skyrių).

Siekiant išvengti dozavimo klaidų ir galimo perdozavimo, Suliqua niekada negalima įtraukti iš užpildytame švirkštiklyje esančio užtaiso į švirkštą (žr. 4.4 skyrių).

4.3Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

4.4Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Suliqua negalima vartoti 1 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams arba diabetinei ketoacidozei gydyti.

Hipoglikemija

Hipoglikemija yra nepageidaujama reakcija, apie kurią gydymo Suliqua metu pranešta dažniausiai (žr. 4.8 skyrių). Jeigu Suliqua dozė yra didesnė nei reikia, gali pasireikšti hipoglikemija.

Jeigu yra veiksnių, kurie didina hipoglikemijos pasireiškimo riziką, pacientą būtina stebėti ypač atidžiai, be to, gali reikėti keisti dozę. Tokie veiksniai yra:

-srities, į kurią leidžiamas vaistinis preparatas, keitimas;

-pagerėjęs jautrumas insulinui (pvz., pašalinus stresą sukeliančius veiksnius);

-neįprastas, sunkesnis arba ilgesnės trukmės fizinis krūvis;

-gretutinės ligos (pvz., kai vemiama arba viduriuojama);

-netinkama mityba;

-nepavalgymas laiku;

-alkoholinių gėrimų vartojimas;

-kai kurios nekompensuotos endokrininės ligos (pvz., hipotirozė, priekinės hipofizio dalies nepakankamumas arba antinksčių nepakankamumas);

-kartu vartojami kai kurie kiti vaistiniai preparatai (žr. 4.5 skyrių);

-liksizenatido ir (arba) jo derinio su insulinu vartojimas derinyje su sulfonilkarbamidu gali didinti hipoglikemijos pasireiškimo riziką. Dėl to Suliqua negalima vartoti derinyje su sulfonilkarbamidu.

Suliqua dozę būtina parinkti individualiai, atsižvelgiant į klinikinį atsaką, ji laipsniškai parenkama atsižvelgiant į paciento insulino poreikį (žr. 4.2 skyrių).

Ūminis pankreatitas

Į gliukagoną panašaus peptido-1 (angl. glucagon-like peptide-1, GLP-1) receptorių agonistų vartojimas buvo susijęs su ūminio pankreatito pasireiškimo rizika. Gauta nedaug pranešimų apie vartojant liksizenatidą pasireiškusį ūminį pankreatitą, tačiau priežastinis ryšys nebuvo nustatytas. Pacientus reikia informuoti apie ūminiam pankreatitui būdingus simptomus, t. y. nuolatinį, stiprų pilvo skausmą. Įtariant pankreatitą, gydymą Suliqua būtina nutraukti; jeigu patvirtinama, kad yra ūminis pankreatitas, gydymo liksizenatidu atnaujinti negalima. Pacientams, sirgusiems pankreatitu, šio vaistinio preparato būtina skirti vartoti atsargiai.

Sunki virškinimo trakto liga

GLP-1 receptorių agonistų vartojimas gali būti susijęs su nepageidaujamomis virškinimo trakto reakcijomis. Suliqua poveikis pacientams, sergantiems sunkiomis virškinimo trakto ligomis, įskaitant sunkią gastroparezę, netirtas, todėl tokiems pacientams Suliqua vartoti nerekomenduojama.

Sunkus inkstų funkcijos sutrikimas

Pacientų, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino klirensas mažesnis kaip 30 ml/min.) arba galutinės stadijos inkstų liga, gydymo šiuo vaistiniu preparatu patirties nėra.

Pacientams, kuriems yra sunkus inkstų funkcijos sutrikimas arba galutinės stadijos inkstų liga, šio vaistinio preparato vartoti nerekomenduojama (žr. 4.2 ir 5.2 skyrius).

Kartu vartojami vaistiniai preparatai

Skrandžio išsituštinimo pailgėjimas vartojant liksizenatido gali lėtinti geriamųjų vaistinių preparatų absorbciją. Suliqua būtina atsargiai skirti pacientams, vartojantiems geriamųjų vaistinių preparatų, kuriems būtina greita absorbcija iš virškinimo trakto, kurių vartojant reikalingas atidus klinikinis paciento stebėjimas arba kurių terapinis indeksas yra mažas. 4.5 skyriuje pateikiama specifinių rekomendacijų, susijusių su tokių vaistinių preparatų vartojimu.

Dehidratacija

Suliqua gydomiems pacientams reikia pasakyti apie galimą dehidratacijos riziką, susijusią su virškinimo trakto nepageidaujamomis reakcijomis, ir nurodyti imtis atsargumo priemonių, siekiant išvengti skysčių stokos organizme.

Antikūnų susidarymas

Suliqua vartojimas gali sukelti antikūnų prieš insuliną glarginą ir (arba) liksizenatidą susidarymą. Retais atvejais, esant tokiems antikūnams, siekiant pašalinti polinkį į hiperglikemiją ar hipoglikemiją gali tekti koreguoti Suliqua dozę.

Netinkamo vaistinio preparato vartojimo išvengimas

Pacientams būtina nurodyti prieš kiekvieną injekciją visada patikrinti švirkštiklio etiketę, kad būtų išvengta dviejų skirtingų stiprumų Suliqua supainiojimo arba Suliqua supainiojimo su kitais injekciniais vaistiniais preparatais nuo cukrinio diabeto.

Siekiant išvengti dozavimo klaidų ir galimo perdozavimo nei pacientams, nei sveikatos priežiūros specialistams niekada negalima naudoti švirkšto, norint įtraukti vaistinio preparato iš užpildytame švirkštiklyje esančio užtaiso.

Populiacijos, su kuriomis tyrimai nebuvo atlikti

Gydymas, pakeičiant GLP-1 receptorių agonistus Suliqua tirtas nebuvo.

Suliqua vartojimas kartu su DPP-4 inhibitoriais, sulfonkarbamidais, glinidais, pioglitazonu ir SGLT-2 inhibitoriais tirtas nebuvo.

Pagalbinės medžiagos

Šio vaistinio preparato dozėje yra mažiau kaip 1 mmol (23 mg) natrio, t. y. jis beveik neturi reikšmės. Šiame vaistiniame preparate yra metakrezolio, kuris gali sukelti alerginių reakcijų.

4.5Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Suliqua sąveikos tyrimų neatlikta. Toliau pateikiama informacija yra paremta atskirų veikliųjų medžiagų tyrimais.

Farmakodinaminė sąveika

Daug medžiagų daro įtaką gliukozės metabolizmui, todėl kartu su jomis vartojamo Suliqua dozę gali tekti koreguoti.

Medžiagos, kurios gali sustiprinti gliukozės kiekį kraujyje mažinantį poveikį ir padidinti hipoglikemijos riziką, yra geriamieji vaistiniai preparatai nuo hiperglikemijos, angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai, dizopiramidas, fibratai, fluoksetinas, monoaminooksidazės (MAO) inhibitoriai, pentoksifilinas, propoksifenas, salicilatai ir sulfonamidų grupės antibiotikai.

Medžiagos, kurios gali susilpninti gliukozės kiekį kraujyje mažinantį poveikį, yra kortikosteroidai, danazolas, diazoksidas, diuretikai, gliukagonas, izoniazidas, estrogenai ir progestagenai, fenotiazino dariniai, somatropinas, simpatomimetikai (pvz., epinefrinas (adrenalinas), salbutamolis, terbutalinas), skydliaukės hormonai, netipiniai vaistiniai preparatai nuo psichozės (pvz., klozapinas ir olanzapinas) ir proteazės inhibitoriai.

Beta adrenoreceptorių blokatoriai, klonidinas, ličio druskos arba alkoholis gali sustiprinti arba susilpninti gliukozės kiekį kraujyje mažinantį insulino poveikį. Pentamidinas gali sukelti hipoglikemiją, po kurios kartais gali pasireikšti hiperglikemija.

Be to, vartojant simpatinės nervų sistemos tonusą mažinančius vaistinius preparatus (pvz., beta adrenoreceptorių blokatorius, klonidiną, guanetidiną, rezerpiną), adrenerginės kontrareguliacijos požymiai gali būti silpnesni arba jų gali nepasireikšti.

Farmakokinetinė sąveika

Liksizenatidas yra peptidas, jo citochromas P450 nemetabolizuoja. In vitro tyrimų metu liksizenatidas tirtų citochromo P450 izofermentų ar žmogaus pernašos medžiagų aktyvumo nekeitė.

Duomenų apie farmakokinetinę insulino glargino sąveiką nėra.

Skrandžio išsituštinimo poveikis geriamiesiems vaistiniams preparatams

Skrandžio išsituštinimo pailgėjimas vartojant liksizenatido gali lėtinti geriamųjų vaistinių preparatų absorbciją. Pacientus, kurie vartoja vaistinių preparatų, kurių terapinis indeksas yra mažas, arba vaistinių preparatų, kurių vartojant reikalinga atidi klinikinė priežiūra, būtina atidžiai stebėti, ypač gydymo liksizenatidu pradžioje. Tokių vaistinių preparatų liksizenatido atžvilgiu būtina vartoti standartizuotai. Jeigu tokių vaistinių preparatų vartojama su maistu, pacientams būtina patarti, jeigu įmanoma, jų vartoti kartu su maistu tada, kai liksizenatido nevartota.

Pacientams reikia patarti geriamųjų vaistinių preparatų, kurių veiksmingumas ypač priklauso nuo slenkstinės koncentracijos, pvz., antibiotikų, vartoti likus mažiausiai 1 valandai iki liksizenatido injekcijos arba praėjus 4 valandoms po jos.

Skrandyje neirių farmacinių formų preparatų, kurių sudėtyje yra skrandyje yrančių medžiagų, reikia vartoti likus mažiausiai 1 valandai iki liksizenatido injekcijos arba praėjus 4 valandoms po jos.

Paracetamolis

Paracetamolis buvo vartojamas kaip vaistinio preparato pavyzdys, siekiant išsiaiškinti liksizenatido poveikį skrandžio išsituštinimui. Pavartojus vienkartinę 1000 mg paracetamolio dozę, jo AUC ir t1/2 nepakito nepriklausomai nuo vartojimo laiko (prieš liksizenatido injekciją ar po jos). Po 10 µg liksizenatido dozės pavartojimo praėjus 1 valandai ar 4 valandoms pavartoto paracetamolio Cmax sumažėjo atitinkamai 29% ir 31%, tmax mediana pailgėjo atitinkamai 2,0 val. ir 1,75 val. Buvo numatyta, kad vartojant 20 µg palaikomąją dozę, tmax pailgėja ir Cmax sumažėja dar labiau.

Likus 1 valandai iki liksizenatido vartojimo pavartoto paracetamolio Cmax ir tmax nepakito.

Remiantis šiais rezultatais, paracetamolio dozės koreguoti nereikia, tačiau tuo atveju, kai veiksmingumui būtina greita poveikio pradžia, reikia atsižvelgti į tmax pailgėjimą paracetamolio vartojant 1-4 valandų laikotarpiu po liksizenatido pavartojimo.

Geriamieji kontraceptikai

Pavartojus vienkartinę geriamojo kontraceptinio vaistinio preparato (0,03 mg etinilestradiolio/0,15 mg levonorgestrelio) dozę likus 1 valandai iki 10 µg liksizenatido dozės injekcijos arba po jos praėjus

11 valandų, etinilestradiolio ir levonorgestrelio Cmax, AUC, t1/2 ir tmax nepakito.

Geriamojo kontraceptiko pavartojus po liksizenatido injekcijos praėjus 1 valandai arba 4 valandoms, etinilestradiolio ir levonorgestrelio AUC ir t1/2 nepakito, bet etinilestradiolio Cmax sumažėjo atitinkamai 52% ir 39%, levonorgestrelio Cmax sumažėjo atitinkamai 46% ir 20%, tmax mediana pailgėjo 1-3 valandomis.

Cmax sumažėjimo klinikinė reikšmė nėra didelė, geriamojo kontraceptiko dozės keisti nereikia.

Atorvastatinas

6 dienas ryte kartu vartojant 20 µg liksizenatido dozę ir 40 mg atorvastatino dozę, atorvastatino ekspozicija nepakito, Cmax sumažėjo 31%, tmax pailgėjo 3,25 val.

Atorvastatino vartojant vakare, o liksizenatido ryte, tokio tmax pailgėjimo nebuvo, tačiau atorvastatino

AUC ir Cmax padidėjo atitinkamai 27% ir 66%.

Tokie pokyčiai nėra kliniškai reikšmingi, todėl kartu su liksizenatidu vartojamo atorvastatino dozės koreguoti nereikia.

Varfarinas ir kiti kumarino dariniai

Tuo pat metu vartojant 25 mg varfarino dozę ir kartotines 20 µg liksizenatido dozes, poveikio AUC ar TNS (tarptautiniam normalizuotam santykiui) nebuvo, Cmax sumažėjo 19%, tmax pailgėjo 7 val.

Remiantis šiais rezultatais, kartu su liksizenatidu vartojamo varfarino dozės koreguoti nereikia; vis dėlto, pradedant ar baigiant gydymą liksizenatidu, rekomenduojama dažnai tirti varfarino ir (arba) kumarino darinių vartojančių pacientų TNS.

Digoksinas

Tuo pat metu vartojant 20 µg liksizenatido dozę ir 0,25 mg digoksino dozę, nusistovėjus pusiausvyrinėms koncentracijoms, digoksino AUC nepakito. Digoksino tmax pailgėjo 1,5 val., Cmax sumažėjo 26%.

Remiantis šiais rezultatais, kartu su liksizenatidu vartojamo digoksino dozės koreguoti nereikia.

Ramiprilis

6 dienų laikotarpiu tuo pat metu vartojant 20 µg liksizenatido dozę ir 5 mg ramiprilio dozę, ramiprilio AUC padidėjo 21%, o Cmax sumažėjo 63%. Veikliojo metabolito (ramiprilato) AUC ir Cmax nepakito. Ramiprilio ir ramiprilato tmax pailgėjo maždaug 2,5 val.

Remiantis šiais rezultatais, kartu su liksizenatidu vartojamo ramiprilio dozės koreguoti nereikia.

4.6Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Vaisingos moterys

Suliqua nerekomenduojama vartoti vaisingoms moterims, kurios nevartoja kontracepcijos priemonių.

Nėštumas

Kontroliuotų klinikinių tyrimų metu gautų klinikinių duomenų apie Suliqua, insulino glargino arba liksizenatido vartojimą nėštumo laikotarpiu nėra.

Daug duomenų apie nėščias moteris (duomenys daugiau nei apie 1000 nėštumų baigčių) nerodo specifinio nepageidaujamo insulino glargino poveikio nėštumo eigai ir specifinio poveikio apsigimimams ar toksinio poveikio vaisiui (ar) naujagimiui. Su gyvūnais atlikti tyrimai neparodė toksinio insulino glargino poveikio reprodukcijai.

Reikiamų duomenų apie liksizenatido vartojimą nėštumo metu nėra. Su gyvūnais atlikti liksizenatido tyrimai parodė toksinį poveikį reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių).

Suliqua neturi būti vartojamas nėštumo metu. Jeigu pacientė nori pastoti arba pastoja, gydymą Suliqua reikia nutraukti.

Žindymas

Nežinoma, ar insulinas glarginas arba liksizenatidas išsiskiria į motinos pieną. Suliqua neturi būti vartojamas žindymo metu.

Vaisingumas

Su gyvūnais atlikti insulino glargino arba liksizenatido tyrimai tiesioginio kenksmingo poveikio vaisingumui neparodė.

4.7Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Suliqua gebėjimo vairuoti ir valdyti mechanizmus neveikia arba veikia nereikšmingai. Vis dėlto paciento gebėjimas sutelkti dėmesį arba reaguoti gali sutrikti dėl hipoglikemijos, hiperglikemijos arba, pvz., sutrikus regėjimui. Tai gali būti pavojinga tada, kai šis gebėjimas yra ypač svarbus (pvz., vairuojant automobilį arba valdant mechanizmus).

Pacientams reikia patarti imtis priemonių, kad hipoglikemija nepasireikštų vairuojant ir valdant mechanizmus. Tai ypač svarbu, jeigu pacientas nesugeba pažinti hipoglikemijos perspėjamųjų simptomų, sunkiau juos atpažįsta arba jeigu hipoglikemijos epizodai yra dažni. Tokiais atvejais reikia apsvarstyti, ar pacientui patartina vairuoti ir valdyti mechanizmus.

4.8Nepageidaujamas poveikis

Saugumo duomenų santrauka

Dažniausios nepageidaujamos reakcijos, apie kurias pranešta gydymo Suliqua metu, buvo hipoglikemija ir nepageidaujamos virškinimo trakto reakcijos (žr. toliau esantį poskyrį „Tam tikrų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas“).

Nepageidaujamų reakcijų santrauka lentelėje

Klinikinių tyrimų metu pastebėti nepageidaujamų reakcijų atvejai pateikti toliau pagal organų sistemų klases ir pasireiškimo dažnumą jo mažėjimo tvarka: labai dažni (≥ 1/10), dažni (nuo ≥ 1/100 iki

< 1/10), nedažni (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), reti (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1 000), labai reti (< 1/10 000).

Organų sistemų klasė

 

 

Dažnis

 

 

 

Labai dažni

 

Dažni

 

Nedažni

 

 

 

Infekcijos ir infestacijos

 

 

 

 

Nazofaringitas

 

 

 

 

 

Viršutinių kvėpavimo takų

 

 

 

 

 

infekcija

Imuninės sistemos sutrikimai

 

 

 

 

Dilgėlinė

Metabolizmo ir mitybos

Hipoglikemija

 

 

 

 

sutrikimai

 

 

 

 

 

Nervų sistemos sutrikimai

 

 

Svaigulys

 

Galvos skausmas

Virškinimo trakto sutrikimai

 

 

Pykinimas

 

Dispepsija

 

 

 

Viduriavimas

 

Pilvo skausmas

 

 

 

Vėmimas

 

 

Bendrieji sutrikimai ir

 

 

 

 

Nuovargis

vartojimo vietos pažeidimai

 

 

 

 

Injekcijos vietos reakcijos

Atrinktų nepageidaujamų reakcijų apibūdinimas

Hipoglikemija

Toliau esančioje lentelėje nurodomas dokumentuotos simptominės hipoglikemijos (≤ 3,9 mmol/l) ir sunkios hipoglikemijos dažnis vartojant Suliqua ir lyginamojo vaistinio preparato.

Dokumentuotos simptominės arba sunkios hipoglikemijos nepageidaujamos reakcijos

 

Insulinu anksčiau negydyti pacientai

Gydymo baziniu

 

 

 

 

insulinu keitimas

 

 

 

 

 

 

 

Suliqua

Insulinas

Liksizenatidas

Suliqua

Insulinas

 

 

glarginas

 

 

glarginas

N

Dokumentuota simptominė

 

 

 

 

 

hipoglikemija*

 

 

 

 

 

Pacientai, kuriems buvo

120 (25,6%)

110 (23,6%)

15 (6,4%)

155 (42,5)

reiškinys, n (%)

 

 

 

(40,0)

 

Reiškiniai paciento metams,

1,44

1,22

0,34

 

4,22

n

 

 

 

3,03

 

Sunki hipoglikemija**

 

 

 

 

 

Reiškiniai paciento metams,

< 0,01

0,02

< 0,01

n

 

 

 

 

 

*Dokumentuota simptominė hipoglikemija yra reiškinys, kai pasireiškia būdingų hipoglikemijos simptomų ir išmatuota gliukozės koncentracija plazmoje yra ≤ 3,9 mmol/l.

**Sunki simptominė hipoglikemija yra reiškinys, kai būtina kito asmens pagalba aktyviai suvartojant angliavandenių ar gliukagono arba imantis kitų gaivinimo veiksmų.

Virškinimo trakto sutrikimai

Nepageidaujamos virškinimo trakto reakcijos (pykinimas, vėmimas ir viduriavimas) buvo nepageidaujamos reakcijos, apie kurias gydymo laikotarpiu pranešta dažnai. Suliqua gydytiems pacientams susijusio pykinimo, viduriavimo ir vėmimo dažnis buvo atitinkamai 8,4%, 2,2% ir 2,2%. Nepageidaujamos virškinimo trakto reakcijos dažniausiai buvo lengvos ir laikinos.

Imuninės sistemos sutrikimai

Apie alerginę reakciją (dilgėlinę), galimai susijusią su Suliqua, pranešta 0,3% pacientų. Insulino glargino ir liksizenatido vartojimo po pateikimo į rinką metu pranešta apie išplitusių alerginių reakcijų, įskaitant anafilaksinę reakciją ir angioneurozinę edemą, atvejus.

Imunogeniškumas

Vartojant Suliqua gali atsirasti insulino glargino ir (arba) liksizenatido antikūnų.

Dviejų 3 fazės tyrimų metu po 30 gydymo Suliqua savaičių antikūnų prieš insuliną glarginą atsiradimo dažnis buvo 21,0% ir 26,2%. Maždaug 93% pacientų antikūnams prieš insuliną glarginą buvo būdingas kryžminis reaktyvumas su žmogaus insulinu. Antikūnų prieš liksizenatidą susidarymo dažnis buvo maždaug 43%. Nei antikūnų prieš insuliną glarginą, nei antikūnų prieš liksizenatidą atsiradimas kliniškai svarbios įtakos saugumui ar veiksmingumui neturėjo.

Injekcijos vietos reakcijos

Kai kuriems (1,7%) pacientams, kuriems buvo taikomas gydymas, kai vienas iš vartojamų vaistinių preparatų yra insulinas, įskaitant Suliqua, pasireiškė eritema, lokali edema ir niežėjimas injekcijos vietoje.

Širdies susitraukimų dažnis

Pranešta apie širdies susitraukimų padažnėjimo atvejus vartojant GLP-1 receptorių agonistų, be to, laikinas širdies susitraukimų padažnėjimas stebėtas kai kurių liksizenatido klinikinių tyrimų metu. Nė vieno 3 fazės Suliqua tyrimo metu vidutinio širdies susitraukimų dažnio padidėjimo nenustatyta.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po vaistinio preparato registracijos, nes tai leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas naudodamiesi V priede nurodyta nacionaline pranešimo sistema.

4.9Perdozavimas

Jeigu pavartojama didesnė Suliqua dozė nei reikia, gali atsirasti hipoglikemija ir nepageidaujamų virškinimo trakto reakcijų.

Lengvus hipoglikemijos epizodus paprastai galima gydyti geriamaisiais angliavandeniais. Gali tekti koreguoti vaistinio preparato dozę, mitybą arba fizinį krūvį.

Sunkesnius hipoglikemijos epizodus su koma, traukuliais ar neurologiniais sutrikimais galima gydyti į raumenis arba po oda leidžiamu gliukagonu arba į veną leidžiama didelės koncentracijos gliukoze. Išnykus klinikiniams hipoglikemijos reiškiniams, ji gali atsinaujinti, todėl gali būti tikslinga ilgiau vartoti angliavandenių ir stebėti pacientą.

Jeigu pasireiškia nepageidaujamų virškinimo trakto reakcijų, būtina pradėti tinkamą palaikomąjį gydymą, atsižvelgiant į paciento klinikinius požymius ir simptomus.

5.FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – vaistiniai preparatai, vartojami cukriniam diabetui gydyti, ilgai veikiantys injekciniai insulinai ir analogai, ATC kodas – A10AE54.

Veikimo mechanizmas

Suliqua sudėtyje yra dviejų veikliųjų medžiagų, kurių veikimo mechanizmas papildo vienas kitą ir todėl pagerėja glikemijos kontrolė. Šios medžiagos yra insulinas glarginas, t. y. bazinio insulino analogas (daugiausia veikia gliukozės kiekį plazmoje nevalgius), ir liksizenatidas, t. y. GLP-1 receptorių agonistas (daugiausia veikia gliukozės kiekį po valgio).

Insulinas glarginas

Pagrindinis insulino, įskaitant insuliną glarginą, poveikis yra gliukozės metabolizmo reguliavimas. Insulinas ir jo analogai mažina gliukozės kiekį kraujyje, nes stimuliuoja periferinį gliukozės pasisavinimą, ypač skeleto raumenyse ir riebaluose, bei slopina gliukozės susidarymą kepenyse. Insulinas slopina lipolizę ir proteolizę bei skatina baltymų sintezę.

Liksizenatidas

Liksizenatidas yra į gliukagoną panašaus peptido (GLP-1) receptorių agonistas. GLP-1 receptorius yra fiziologinio GLP-1 taikinys, t. y. endogeninio inkretino hormono, kuris skatina nuo gliukozės priklausomą insulino sekreciją iš kasos beta ląstelių ir slopina gliukagono išsiskyrimą iš kasos alfa ląstelių.

Liksizenatidas stimuliuoja insulino sekreciją tik tada, kai gliukozės kiekis kraujyje padidėja, bet ne kai jis yra normalus, todėl mažėja hipoglikemijos rizika. Be to, tuo pat metu slopinama gliukagono sekrecija. Jeigu pasireiškia hipoglikemija, gelbstintieji gliukagono sekrecijos mechanizmai išlieka.

Po valgio vartojamas liksizenatidas lėtina skrandžio išsituštinimą, todėl mažėja su valgiu susijęs gliukozės absorbcijos ir patekimo į kraujotaką greitis.

Farmakodinaminis poveikis

Suliqua

Insulino glargino ir liksizenatido derinys insulino glargino farmakodinamikai įtakos nedaro. Insulino glargino ir liksizenatido derinio įtaka liksizenatido farmakodinamikai 1 fazės tyrimų metu netirta. Atitinkant reliatyviai stabilų atskirai vartojamo insulino glargino koncentracijos laiko požiūriu pobūdį 24 valandų laikotarpiu be akivaizdžių pikų, vartojant insulino glargino ir liksizenatido derinį gliukozės pasisavinimo greitis laiko požiūriu buvo panašus.

Insulinų, įskaitant Suliqua, poveikio stiprumas laiko atžvilgiu gali svyruoti skirtingų pacientų ir to paties paciento organizme.

Insulinas glarginas

Insulino glargino (100 vienetų/ml) klinikinių tyrimų metu į veną vartoto insulino glargino gliukozės kiekį mažinantis poveikis perskaičiavus moliais (t. y. vartojant tą pačią dozę) buvo maždaug toks pat kaip ir žmogaus insulino.

Liksizenatidas

28 dienų placebu kontroliuoto tyrimo, kuriame dalyvavo 2 tipo cukriniu diabetu sergantys pacientai, metu 5-20 µg liksizenatido dozė sukėlė statistiškai reikšmingą gliukozės kiekio kraujyje po valgio sumažėjimą po pusryčių, pietų ir vakarienės.

Skrandžio išsituštinimas

Anksčiau minėto tyrimo metu, naudojant standartizuotą pažymėtą testinį maistą, patvirtinta, kad liksizenatidas lėtina skrandžio išsituštinimą, todėl mažėja gliukozės absorbcijos po valgio greitis. Skrandžio išsituštinimą lėtinantis poveikis išliko tyrimo pabaigoje.

Klinikinis veiksmingumas ir saugumas

Suliqua sukeliamos glikemijos kontrolės saugumas ir veiksmingumas vertinti dviejų atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo 2 tipo cukriniu diabetu sergantys pacientai, metu.

Gydymo metforminu papildymo tyrimas [insulinu negydytiems pacientams].

Gydymo baziniu insulinu keitimo tyrimas.

Kiekvieno iš šių veikliąja medžiaga kontroliuotų tyrimų metu gydymas Suliqua sukėlė kliniškai ir statistiškai reikšmingai didesnį glikozilinto hemoglobino A1c (HbA1c) kiekio sumažėjimą. Mažesnio HbA1c kiekio pasiekimas ir didesnis HbA1c kiekio sumažėjimas taikant gydymą deriniu, palyginti su gydymu vien insulinu glarginu, hipoglikemijos dažnio nedidino (žr. 4.8 skyrių).

Gydymo metforminu papildymo klinikinio tyrimo metu gydymas buvo pradedamas 10 dozės dalių (10 vienetų insulino glargino ir 5 µg liksizenatido). Gydymo baziniu insulinu keitimo tyrimo metu pradinė dozė buvo 20 dozės dalių (20 vienetų insulino glargino ir 10 µg liksizenatido) arba 30 dozės dalių (30 vienetų insulino glargino ir 10 µg liksizenatido), priklausomai nuo ankstesnės insulino dozės, žr. 4.2 skyrių. Abiejų tyrimų metu dozė buvo laipsniškai keičiama kartą per savaitę, atsižvelgiant į paciento išmatuotą gliukozės kiekį plazmoje nevalgius.

Gydymo metforminu papildymo tyrimas [insulinu negydytiems pacientams]

Klinikinis 2 tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų, kurių liga nepakankamai kontroliuojama geriamaisiais vaistiniais preparatais nuo cukrinio diabeto (GVPNCD), tyrimas

Iš viso 1170 pacientų, sergančių 2 tipo cukriniu diabetu, buvo suskirstyti į atsitiktines imtis atviro 30 savaičių veikliąja medžiaga kontroliuoto tyrimo metu, siekiant įvertinti Suliqua veiksmingumą ir saugumą, palyginti su atskirai vartojamomis sudedamosiomis medžiagomis, t. y. insulinu glarginu (100 vienetų/ml) ir liksizenatidu (20 µg).

2 tipo cukriniu diabetu sergantys pacientai, kurie buvo gydomi vien metforminu arba metforminu ir antru GVPNCD (tai galėjo būti sulfonilkarbamidas, glinidas, natrio-gliukozės kopernešiklio-2 (angl. sodium-glucose co-transporter-2, SGLT-2) inhibitorius arba dipeptidilpeptidazės-4 (DPP-4) inhibitorius) ir kurių būklė taikant tokį gydymą nebuvo kontroliuojama tinkamai (HbA1c kiekis buvo 7,5-10% pacientams, anksčiau gydytiems vien metforminu, ir 7,0-9% pacientams, anksčiau gydytiems metforminu ir antruoju geriamuoju vaistiniu preparatu nuo cukrinio diabeto), dalyvavo 4 savaičių įtraukimo laikotarpyje. Šios įtraukimo fazės metu buvo optimizuojamas gydymas metforminu ir nutraukiamas bet kokio kito GVPNCD vartojimas. Įtraukimo laikotarpio pabaigoje pacientai, kurių būklė išliko kontroliuojama nepakankamai (HbA1c kiekis buvo 7-10%) buvo priskirti atsitiktinėms imtims ir vartojo arba Suliqua, arba insuliną glarginą, arba liksizenatidą. Iš 1479 pacientų, kurie dalyvavo įtraukimo fazėje, atsitiktinėms imtims buvo priskirti 1170 pacientų. Pagrindinės neįtraukimo į atsitiktinių imčių laikotarpį priežastys buvo gliukozės kiekis plazmoje nevalgius (angl. FPG)

> 13,9 mmol/l arba HbA1c kiekis < 7% arba > 10% įtraukimo fazės pabaigoje.

Atsitiktinėms imtims priskirtų 2 tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų populiacijoje vidutinis amžius buvo 58,4 metų, dauguma (57,1%) pacientų buvo 50-64 metų, 50,6% buvo vyrai. Vidutinis pradinis kūno masės indeksas (KMI) buvo 31,7 kg/m2, 63,4% pacientų KMI buvo ≥ 30 kg/m2. Vidutinė sirgimo cukriniu diabetu trukmė buvo maždaug 9 metai. Bazinis gydymas metforminu buvo privalomas, tačiau atrankos metu 58% visų pacientų papildomai vartojo antrąjį GVPNCD, kuris 54% visų pacientų buvo sulfonilkarbamido darinių preparatas.

30-ąją savaitę Suliqua, palyginti su atskirai vartotomis sudėtinėmis medžiagomis, sukėlė statistiškai reikšmingai didesnį HbA1c kiekio sumažėjimą (p rodmuo < 0,0001). Atlikus iš anksto numatytą šios pagrindinės vertinamosios baigties analizę, nustatyta, kad stebėti skirtumai buvo stabilūs ir nepriklausė nuo pradinio HbA1c kiekio (< 8% ar ≥ 8%) bei nuo prieš tyrimą vartotų GVPNCD (gydymo vien metforminu arba metforminu ir antruoju GVPNCD).

Kitos tyrimo vertinamosios baigtys apibūdinamos toliau pateikiamoje lentelėje ir paveiksle.

Rezultatai 30-ąją savaitę: gydymo metforminu papildymo klinikinis tyrimas (mITT [angl.

Intention-to-treat] populiacija)

 

Suliqua

Insulinas

Liksizenatidas

 

 

glarginas

 

 

 

 

 

Tiriamųjų skaičius (mITT)

 

 

 

 

HbA1c (%)

 

 

 

Pradinis (vidurkis; po įtraukimo

8,1

8,1

8,1

fazės)

 

 

 

Tyrimo pabaigoje (vidurkis)

6,5

6,8

7,3

 

 

 

 

Mažiausių kvadratų (angl. Least

-1,6

-1,3

-0,9

squares, LS) pokytis nuo pradinio

 

 

 

rodmens (vidurkis)

 

 

 

Skirtumas, palyginti su insulinu

 

-0,3

 

glarginu

 

[-0,4, -0,2]

 

[95% pasikliautinieji intervalai]

 

(<0,0001)

 

(p rodmuo)

 

 

 

Skirtumas, palyginti su liksizenatidu

 

 

-0,8

[95% pasikliautinieji intervalai]

 

 

[-0,9, -0,7]

(p rodmuo)

 

 

(<0,0001)

Pacientų, kurie pasiekė HbA1c < 7%

345 (74%)

277 (59%)

77 (33%)

30-ąją savaitę, skaičius (%)*

 

 

 

Gliukozės kiekis plazmoje nevalgius

 

 

 

(mmol/l)

 

 

 

Pradinis rodmuo (vidurkis)

9,88

9,75

9,79

Tyrimo pabaigoje (vidurkis)

6,32

6,53

8,27

LS pokytis nuo pradinio rodmens

-3,46

-3,27

-1,50

(vidurkis)

 

 

 

LS skirtumas, palyginti su insulinu

 

-0,19

 

glarginu (vidurkis)

 

[nuo -0,420 iki

 

[95% PI]

 

0,038]

 

(p rodmuo)

 

(0,1017)

 

LS skirtumas, palyginti su

 

 

-1,96

liksizenatidu (vidurkis)

 

 

[nuo -2,246 iki -

[95% PI]

 

 

1,682]

(p rodmuo)

 

 

(<0,0001)

Gliukozės kiekis kraujyje praėjus

 

 

 

2 val. po valgio (mmol/l)**

 

 

 

 

 

 

 

Pradinis rodmuo (vidurkis)

15,19

14,61

14,72

Tyrimo pabaigoje (vidurkis)

9,15

11,35

9,99

LS pokytis nuo pradinio rodmens

-5,68

-3,31

-4,58

 

 

 

 

LS skirtumas, palyginti su insulinu

 

-2,38

 

glarginu (vidurkis)

 

(nuo -2,79 iki -

 

[95% PI]

 

1,96)

 

LS skirtumas, palyginti su

 

 

-1,10

liksizenatidu (vidurkis)

 

 

(nuo -1,63 iki -

[95% PI]

 

 

0,57)

Vidutinis kūno svoris (kg)

 

 

 

Pradinis rodmuo (vidurkis)

89,4

89,8

90,8

LS pokytis nuo pradinio rodmens

-0,3

1,1

-2,3

(vidurkis)

 

 

 

 

 

 

Palyginimas su insulinu glarginu

 

-1,4

 

[95% pasikliautinieji intervalai]

 

[nuo -1,9 iki -0,9]

 

(p rodmuo)

 

(< 0,0001)

 

Palyginimas su liksizenatidu

 

 

2,01

[95% pasikliautinieji intervalai]*

 

 

[nuo 1,4 iki 2,6]

Skaičius (%) pacientų, kurie 30-ąją

savaitę pasiekė HbA1c < 7,0% ir kurių

(43,2%)

(25,1%)

(27,9%)

kūno svoris nepadidėjo

 

 

 

Dalies skirtumas, palyginti su insulinu

 

18,1

 

glarginu

 

[nuo 12,2 iki 24,0]

 

[95% pasikliautinieji intervalai]

 

(< 0,0001)

 

(p rodmuo)

 

 

 

Dalies skirtumas, palyginti su

 

 

15,2

liksizenatidu

 

 

[nuo 8,1 iki 22,4]

[95% pasikliautinieji intervalai]*

 

 

 

Insulino glargino paros dozė

 

 

 

Insulino dozės LS 30-ąją savaitę

39,8

40,5

DN

(vidurkis)

 

 

 

*Neįtraukta į iš anksto numatytą laipsniško mažinimo tyrimo procedūrą

** Gliukozės kiekis kraujyje praėjus 2 val. po valgio minus gliukozės kiekis kraujyje prieš valgį DN – duomenų nepateikta

Paveikslas. Vidutinis HbA1c kiekis (%) atrankos pradžioje, priskyrimo atsitiktinėms imtims metu ir kiekviename laiko taške (tyrimą baigusiems pacientams) 30-ąją savaitę - mITT populiacija

Gydymas

Vidurkis +/- SK (%)

Savaitė

Suliqua grupės pacientams nustatytas statistiškai reikšmingai didesnis vidutinio 7 laiko taškų gliukozės kiekio plazmoje savikontrolės (angl. self-monitored plasma glucose, SMPG) rodmenų sumažėjimas nuo tyrimo pradžios iki 30-osios savaitės (-3,35 mmol/l), palyginti su insulino glargino grupės pacientais (-2,66 mmol/l; skirtumas -0,69 mmol/l) ir liksizenatido grupės pacientais (-

1,95 mmol/l; skirtumas -1,40 mmol/l) (p<0,0001 abiems palyginimams). Visais laiko taškais

30 savaičių vidutinio gliukozės kiekio plazmoje rodmenys buvo mažesni Suliqua grupėje, palyginti su insulino glargino ir liksizenatido grupėmis, išskyrus tik rodmenis prieš pusryčius, kurie Suliqua ir insulino glargino grupėse buvo panašūs.

Gydymo baziniu insulinu keitimas

2 tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų, kurių būklė tinkamai nekontroliuojama baziniu insulinu, klinikinis tyrimas

Iš viso 736 pacientai, sergantys 2 tipo cukriniu diabetu, dalyvavo atsitiktinių imčių 30 savaičių veikliąja medžiaga kontroliuotame, atvirame, 2 gydymo grupių, paralelinių grupių daugiacentriame tyrime, kurio metu buvo vertinamas Suliqua veiksmingumas ir saugumas, palyginti su insulinu glarginu (100 vienetų/ml).

Atrinkti pacientai sirgo 2 tipo cukriniu diabetu, baziniu insulinu buvo gydomi mažiausiai 6 mėnesius, vartojo stabilią 15-40 V paros dozę (monoterapijai arba kartu su 1 ar 2 GVPNCD (metforminu, sulfonilkarbamidu, glinidu, SGLT-2 inhibitoriumi arba DPP-4 inhibitoriumi)), HbA1c kiekis buvo 7,5-10% (vidutinis HbA1c kiekis atrankos metu buvo 8,5%), FPG buvo 10,0 mmol/l ar mažesnis arba 11,1 mmol/L ar mažesnis, priklausomai nuo ankstesnio diabeto gydymo.

Po atrankos tinkami pacientai (n=1018) pradėjo 6 savaičių įtraukimo fazę, kurios metu pacientai toliau vartojo insulino glargino arba, jeigu vartojo kitokio bazinio insulino, jį pakeitė insulinu glarginu, ir buvo laipsniškai parenkama bei stabilizuojama insulino dozė tęsiant metformino vartojimą

(jeigu jo vartota anksčiau). Bet kokio kito GVPNCD vartojimas buvo nutrauktas.

Įtraukimo laikotarpio pabaigoje pacientai, kurių HbA1c kiekis buvo 7-10%, FPG ≤ 7,77 mmol/l ir insulino glargino paros dozė 20-50 vienetų, buvo priskirti atsitiktinėms imtims ir pradėjo vartoti arba Suliqua (n=367), arba insulino glargino (n=369).

Šioje 2 tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų populiacijoje vidutinis amžius buvo 60,0 metų, dauguma (56,3%) pacientų buvo 50-64 metų, 53,3% buvo moterys. Vidutinis pradinis KMI buvo 31,1 kg/m2, 57,3% pacientų KMI buvo ≥ 30 kg/m2. Vidutinė sirgimo cukriniu diabetu trukmė buvo maždaug 12 metų, ankstesnio gydymo baziniu insulinu trukmė buvo maždaug 3 metai. Atrankos metu 64,4% pacientų kaip bazinio insulino vartojo insulino glargino, 95,0% vartojo mažiausiai 1 GVPNCD.

30-ąją savaitę Suliqua, palyginti su insulinu glarginu, sukėlė statistiškai reikšmingai didesnį HbA1c kiekio sumažėjimą (p rodmuo < 0,0001).

Kitos tyrimo baigtys apibūdinamos toliau pateikiamoje lentelėje ir paveiksle.

Rezultatai 30-ąją savaitę: 2 tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų, kurių būklė nekontroliuojama baziniu insulinu, tyrimas (mITT populiacija)

 

Suliqua

 

Insulinas glarginas

 

 

 

 

Tiriamųjų skaičius (mITT)

 

 

 

 

 

HbA1c (%)

 

 

 

 

 

 

 

Pradinis (vidurkis; po įtraukimo fazės)

8,1

 

8,1

Gydymo pabaiga (vidurkis)

6,9

 

7,5

 

 

 

 

LS pokytis nuo pradinio rodmens (vidurkis)

-1,1

 

-0,6

 

 

 

 

Skirtumas palyginti su insulinu glarginu

 

-0,5

[95% pasikliautinieji intervalai]

 

[-0,6, -0,4]

(p rodmuo)

 

(< 0,0001)

Pacientai [n (%)], kurie pasiekė HbA1c < 7%

201 (54,9%)

 

108 (29,6%)

30-ąją savaitę*

 

 

 

Gliukozės kiekis plazmoje nevalgius (mmol/l)

 

 

 

Pradinis rodmuo (vidurkis)

7,33

 

7,32

Tyrimo pabaigoje (vidurkis)

6,78

 

6,69

LS pokytis nuo pradinio rodmens (vidurkis)

-0,35

 

-0,46

Skirtumas, palyginti su insulinu glarginu

 

0,11

[95% pasikliautinieji intervalai]

(nuo -0,21 iki 0,43)

Gliukozės kiekis kraujyje praėjus 2 val. po

 

 

 

valgio (mmol/l)**

 

 

 

 

 

 

 

Pradinis rodmuo (vidurkis)

14,85

 

14,97

Tyrimo pabaigoje (vidurkis)

9,91

 

13,41

LS pokytis nuo pradinio rodmens (vidurkis)

-4,72

 

-1,39

 

 

 

 

LS skirtumas, palyginti su insulinu glarginu

 

-3,33

(vidurkis)

 

(nuo -3,89 iki -2,77)

[95% PI]

 

 

 

Vidutinis kūno svoris (kg)

 

 

 

Pradinis rodmuo (vidurkis)

87,8

 

87,1

LS pokytis nuo pradinio rodmens (vidurkis)

-0,7

 

0,7

Palyginimas su insulinu glarginu

 

-1,4

[95% pasikliautinieji intervalai]

 

[nuo -1,8 iki -0,9]

(p rodmuo)

 

(< 0,0001)

Skaičius (%) pacientų, kurie 30-ąją savaitę

 

pasiekė HbA1c < 7,0% ir kurių kūno svoris

(34,2%)

 

(13,4%)

nepadidėjo

 

 

 

Dalies skirtumas, palyginti su insulinu glarginu

 

20,8

[95% pasikliautinieji intervalai]

 

[nuo 15,0 iki 26,7]

(p rodmuo)

 

(< 0,0001)

Insulino glargino paros dozė

 

 

 

Pradinis rodmuo (vidurkis)

35,0

35,2

Pabaiga (vidurkis)

46,7

46,7

Insulino dozės LS pokytis 30-ąją savaitę

10,6

10,9

(vidurkis)

 

 

 

*Neįtraukta į iš anksto numatytą laipsniško mažinimo tyrimo procedūrą

** Gliukozės kiekis kraujyje praėjus 2 val. po valgio minus gliukozės kiekis kraujyje prieš valgį

Paveikslas. Vidutinis HbA1c kiekis (%) atrankos pradžioje, priskyrimo atsitiktinėms imtims metu ir kiekviename laiko taške (tyrimą baigusiems pacientams) 30-ąją savaitę - mITT populiacija

Gydymas

Vidurkis +/- SK (%)

Savaitė

Kardiovaskulinių baigčių tyrimai

Insulino glargino ir liksizenatido kardiovaskulinis saugumas buvo patvirtintas atitinkamai ORIGIN ir ELIXA klinikinių tyrimų metu. Atskiro Suliqua poveikio kardiovaskulinėms baigtims tyrimo neatlikta.

Insulinas glarginas

Baigčių dažnio sumažėjimo, taikant pradinę intervenciją glarginu (angl. Outcome Reduction with Initial Glargine INtervention, ORIGIN) tyrimas buvo atviras atsitiktinių imčių tyrimas, kuriame dalyvavo 12 537 pacientai ir buvo lyginamas laikas iki pirmojo sunkaus nepageidaujamo kardiovaskulinio reiškinio (angl. major adverse cardiovascular event, MACE) atsiradimo vartojant LANTUS ir taikant įprastinį gydymą. MACE apėmė kardiovaskulinę mirtį, nemirtiną miokardo infarktą ir nemirtiną insultą. Tyrimo stebėjimo laikotarpio mediana buvo 6,2 metų. MACE dažnis LANTUS ir įprastinio gydymo grupėse ORIGIN tyrimo metu buvo panašus [MACE rizikos santykis (95% PI) 1,02 (0,94, 1,11)].

Liksizenatidas

ELIXA buvo atsitiktinių imčių, dvigubai koduotas, placebu kontroliuotas daugianacionalinis tyrimas, kurio metu vertintos kardiovaskulinės (KV) baigtys liksizenatidu gydant 2 tipo cukriniu diabetu sergančius pacientus (n=6068), kuriems neseniai pasireiškė ūminis vainikinis sindromas. Pagrindinė kombinuotoji veiksmingumo vertinamoji baigtis buvo laikas iki bet kurio iš šių reiškinių pirmojo pasireiškimo: kardiovaskulinės mirties, nemirtino miokardo infarkto, nemirtino insulto arba hospitalizavimo dėl nestabiliosios krūtinės anginos. Tyrimo stebėjimo trukmės mediana buvo

25,8 mėnesio ir 25,7 mėnesio atitinkamai liksizenatido ir placebo grupėje.

Pagrindinės vertinamosios baigties dažnis buvo panašus liksizenatido (13,4%) ir placebo (13,2%) grupėse: rizikos santykis (RS) lyginant liksizenatido ir placebo poveikį buvo 1,017, susiję dvipusiai 95% pasikliautinieji intervalai (PI) buvo nuo 0,886 iki 1,168.

Vaikų populiacija

Europos vaistų agentūra atleido nuo įpareigojimo pateikti Suliqua tyrimų su visais vaikų populiacijos pogrupiais duomenis 2 tipo cukrinio diabeto gydymo indikacijai (vartojimo vaikams informacija pateikiama 4.2 skyriuje).

5.2Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Insulino glargino ir liksizenatido santykis reikšmingos įtakos Suliqua sudėtyje esančių insulino glargino ir liksizenatido farmakokinetikai nedaro.

Insulino glargino ir liksizenatido derinį suleidus po oda 1 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams, aiškių insulino glargino koncentracijos pikų nebuvo. Insulino glargino ekspozicija po insulino glargino ir liksizenatido derinio pavartojimo buvo 86-88%, palyginti su būnančia po atskirų tuo pat metu atliktų insulino glargino ir liksizenatido injekcijų. Toks skirtumas nelaikomas kliniškai reikšmingu.

Insulino glargino ir liksizenatido derinį suleidus po oda 1 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams, liksizenatido tmax mediana buvo 2,5-3,0 val. Liksizenatido AUC buvo panašus, o Cmax šiek tiek (22-34%) sumažėjo, palyginti su rodmenimis, būnančiais po atskirų tuo pat metu atliktų insulino glargino ir liksizenatido injekcijų; nėra tikėtina, kad toks skirtumas būtų kliniškai reikšmingas.

Monoterapijai vartojamo liksizenatido suleidus po oda pilvo, deltinio raumens ar šlaunies srityje, absorbcijos greitis kliniškai reikšmingai nesiskiria.

Pasiskirstymas

Liksizenatido prie žmogaus baltymų jungiasi nedaug (55%). Liksizenatido tariamasis pasiskirstymo tūris (Vz/F) po insulino glargino ir liksizenatido derinio suleidimo po oda yra maždaug 100 l. Insulino glargino tariamasis pasiskirstymo tūris (Vss/F) po insulino glargino ir liksizenatido derinio suleidimo po oda yra maždaug 1700 l.

Biotransformacija ir eliminacija

Metabolizmo tyrimo metu nustatyta, kad cukriniu diabetu sergantiems pacientams suleidus vien insulino glargino, jis buvo greitai metabolizuojamas (B grandinės karboksilo grupės gale) ir susidarė du veiklūs metabolitai M1 (21A-Gly-insulinas) bei M2 (21A-Gly-des-30B-Thr-insulinas). Plazmoje daugiausia būna metabolito M1. Farmakokinetiniai ir farmakodinaminiai duomenys rodo, kad po oda suleisto insulino glargino poveikis daugiausia priklauso nuo M1 ekspozicijos.

Liksizenatidas yra peptidas, todėl jis eliminuojamas vykstant filtracijai glomeruluose, po to reabsorbuojamas kanalėliuose ir, vykstant metabolizmui, suardomas į mažesnius peptidus ir aminorūgštis, kurios po to dalyvauja baltymų metabolizme. 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams vartojant kartotines dozes, vidutinis galutinės pusinės eliminacijos laikas buvo maždaug

3 val., vidutinis tariamasis klirensas (CL/F) − maždaug 35 l/val.

Ypatingos populiacijos

Sutrikusi inkstų funkcija

Pacientų, kuriems buvo lengvas (pagal Cockcroft-Gault formulę apskaičiuotas kreatinino klirensas

60-90 ml/min.), vidutinio sunkumo (kreatinino klirensas 30-60 ml/min.) ir sunkus (kreatinino klirensas 15-30 ml/min.) inkstų funkcijos sutrikimas, liksizenatido AUC padidėjo atitinkamai 46%,

51% ir 87%.

Insulino glargino tyrimų su pacientais, kurių inkstų funkcija sutrikusi, neatlikta. Pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, insulino poreikis gali sumažėti dėl lėtesnio insulino metabolizmo.

Sutrikusi kepenų funkcija

Liksizenatidas daugiausia šalinamas pro inkstus, todėl farmakokinetikos tyrimų su pacientais, kuriems yra ūminis arba lėtinis kepenų funkcijos sutrikimas, neatlikta. Nėra tikėtina, kad kepenų funkcijos sutrikimas darytų įtaką liksizenatido farmakokinetikai.

Insulino glargino tyrimų su cukriniu diabetu sergančiais pacientais, kurių kepenų funkcija sutrikusi, neatlikta. Pacientams, kurių kepenų funkcija sutrikusi, insulino poreikis gali sumažėti dėl sumažėjusios gliukoneogenezės ir lėtesnio insulino metabolizmo.

Amžius, rasė, lytis ir kūno svoris

Insulinas glarginas

Amžiaus, rasės ir lyties įtaka insulino glargino farmakokinetikai netirta. Insulino glargino

(100 vienetų/ml) kontroliuotų klinikinių tyrimų pogrupių pagal amžių, rasę ir lytį subanalizės metu saugumo ir veiksmingumo skirtumų nenustatyta.

Liksizenatidas

Amžius kliniškai reikšmingo poveikio liksizenatido farmakokinetikai nedaro. Farmakokinetikos tyrimo, kuriame dalyvavo senyvi cukriniu diabetu nesergantys pacientai, metu pavartojus 20 µg liksizenatido dozę senyviems žmonėms (11 tiriamųjų buvo 65-74 metų, 7 − ≥ 75 metų) liksizenatido

AUC buvo vidutiniškai 29% didesnė, palyginti su 18 tiriamųjų, kurių amžius buvo 18-45 metai, rodmeniu; tikėtina, kad tai susiję su senesnių pacientų inkstų funkcijos pablogėjimu.

Remiantis farmakokinetikos tyrimų su europidais, japonais ir kinais duomenimis, etniniai veiksniai kliniškai reikšmingo poveikio liksizenatido farmakokinetikai nedaro.

Lytis kliniškai reikšmingo poveikio liksizenatido farmakokinetikai nedaro.

Kūno svoris kliniškai reikšmingo poveikio liksizenatido AUC nedaro.

Imunogeniškumas

Jeigu yra antikūnų prieš liksizenatidą, liksizenatido ekspozicija ir jos svyravimas labai padidėja nepriklausomai nuo dozės lygio.

Vaikų populiacija

Suliqua tyrimų su vaikais ir jaunesniais kaip 18 metų paaugliais neatlikta.

5.3Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Insulino glargino ir liksizenatido derinio kartotinių dozių toksiškumo, kancerogeniškumo, genotoksiškumo ir toksinio poveikio reprodukcijai tyrimų su gyvūnais neatlikta.

Insulinas glarginas

Insulino glargino įprastų farmakologinio saugumo, kartotinių dozių toksiškumo, genotoksiškumo, galimo kancerogeniškumo ir toksinio poveikio reprodukcijai ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo.

Liksizenatidas

2 metus trukusių po oda leidžiamo vaistinio preparato kancerogeninio poveikio tyrimų metu pelėms ir žiurkėms buvo stebimi gaišimo nesukėlę skydliaukės C ląstelių navikai. Laikoma, kad tokį poveikį sukelia negenotoksiniai su GLP-1 receptoriais susiję mechanizmai, kuriems graužikai yra ypač jautrūs. C ląstelių hiperplazija ir adenoma žiurkėms atsirado vartojant visas tirtas dozes, o poveikio nesukeliančios dozės ribos (angl. no observed adverse effect level, NOAEL) nustatyti nebuvo galima. Pelėms toks poveikis atsirado, kai ekspozicija buvo 9,3 karto didesnė už ekspoziciją, kuri būna žmogui vartojant gydomąją dozę. Kai ekspozicija buvo maždaug 900 kartų didesnė už ekspoziciją, kuri būna žmogui vartojant gydomąją dozę, pelėms atsirado ne C ląstelių karcinomų, o žiurkėms – C ląstelių karcinomų.

2 metus trukusių po oda leidžiamo vaistinio preparato kancerogeninio poveikio tyrimų su pelėmis metu vartojant vidutinio dydžio dozę (ekspozicijos santykis buvo maždaug 97), buvo 3 endometriumo adenokarcinomos atvejai (jų padažnėjimas buvo statistiškai reikšmingas). Su vaistinio preparato vartojimu susijusio poveikio nenustatyta.

Tyrimai su gyvūnais tiesioginio kenksmingo poveikio žiurkių patinų ir patelių vislumui neparodė. Liksizenatido vartojusiems šunims atsirado laikinų sėklidžių ir prielipo pažeidimų. Susijusio poveikio sveikų vyrų spermatogenezei nepastebėta.

Embriono ir vaisiaus raidos tyrimų metu apsigimimų, augimo sulėtėjimas, kaulėjimo sulėtėjimas ir poveikis skeletui atsirado visas liksizenatido dozes vartojusioms žiurkėms (ekspozicija buvo 5 kartus didesnė, palyginti su būnančia žmogaus organizme) ir dideles dozes vartojusiems triušiams (ekspozicija buvo 32 kartus didesnė, palyginti su būnančia žmogaus organizme). Abiejų rūšių patelėms atsirado nesunkus toksinis poveikis, t. y. suvartojamo ėdalo kiekio ir kūno svorio sumažėjimas. Sulėtėjo atsivestų žiurkių patinų, kurių organizmą vėlyvuoju vaikingumo bei žindymo laikotarpiu veikė didelės liksizenatido dozės, augimas, be to, šiek tiek padažnėjo atsivestų jauniklių gaišimas.

6.FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1Pagalbinių medžiagų sąrašas

Glicerolis (85 %)

Metioninas

Metakrezolis

Cinko chloridas

Koncentruota vandenilio chlorido rūgštis (pH koreguoti)

Natrio hidroksidas (pH koreguoti)

Injekcinis vanduo

6.2Nesuderinamumas

Šio vaistinio preparato maišyti su kitais negalima.

6.3Tinkamumo laikas

24 mėnesiai.

Tinkamumo laikas po pirmojo švirkštiklio panaudojimo − 14 dienų.

Naudojami švirkštikliai

Laikyti žemesnėje kaip 30 °C temperatūroje. Negalima šaldyti. Negalima užšaldyti. Nelaikyti su prijungta adata.

Švirkštiklį laikyti nuo tiesioginio karščio ar šviesos šaltinių apsaugotoje vietoje. Po kiekvienos injekcijos švirkštiklio dangtelį būtina vėl uždėti ant švirkštiklio, kad preparatas būtų apsaugotas nuo

šviesos.

6.4Specialios laikymo sąlygos

Nenaudojami švirkštikliai

Laikyti šaldytuve (2 °C - 8 °C).

Negalima užšaldyti arba laikyti šalia šaldymo kameros ar šaldomųjų paketų.

Užpildytą švirkštiklį laikyti išorinėje dėžutėje, kad preparatas būtų apsaugotas nuo šviesos.

Laikymo sąlygos pateikiamos 6.3 skyriuje.

6.5Talpyklės pobūdis ir jos turinys

I tipo bespalvio stiklo užtaisas su juodu stūmokliu (bromobutilo gumos) ir antbriaunį turinčiu dangteliu (aliuminio) su įstatytu laminuotu sandarinamuoju disku (su vaistiniu preparatu kontaktuojanti pusė yra bromobutilo gumos, išorinė pusė yra poliizopreninė), užtaise yra 3 ml tirpalo. Kiekvienas užtaisas yra vienkartiniame švirkštiklyje.

Adatų pakuotėje nėra.

3 ir 5 užpildytų švirkštiklių pakuotės.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti ir vaistiniam preparatui ruošti

Prieš pirmąjį naudojimą švirkštiklį reikia išimti iš šaldytuvo ir palaikyti žemesnėje kaip 30 °C temperatūroje 1-2 valandas.

Prieš naudojimą būtina apžiūrėti užtaisą. Vaistinį preparatą galima vartoti tik tuo atveju, jeigu tirpalas yra skaidrus ir bespalvis, jame nesimato kietų dalelių ir jis yra vandens konsistencijos.

Suliqua negalima maišyti su bet kokiu kitu insulinu ar skiesti. Maišymas ar skiedimas gali pakeisti poveikį laiko atžvilgiu, be to, po sumaišymo gali atsirasti nuosėdų.

Prieš kiekvieną naudojimą visada būtina prijungti naują adatą. Adatų naudoti kartotinai negalima. Pacientas po kiekvienos injekcijos adatą turi išmesti.

Jeigu užsikemša adata, pacientai turi vykdyti pakuotės lapelyje pateikiamus „Naudojimo instrukcijų“ nurodymus.

Tuščių švirkštiklių kartotinai naudoti negalima, juos būtina tinkamai išmesti.

Siekiant išvengti galimo infekcinės ligos perdavimo, kiekvieną švirkštiklį gali naudoti tik vienas pacientas.

Prieš kiekvieną injekciją būtina patikrinti švirkštiklio etiketę, kad būtų išvengta 2 skirtingų stiprumų

Suliqua supainiojimo arba Suliqua supainiojimo su kitais injekciniais vaistiniais preparatais nuo cukrinio diabeto (žr. 4.4 skyrių).

Prieš Suliqua vartojimą būtina atidžiai perskaityti pakuotės lapelyje esančias instrukcijas.

7.REGISTRUOTOJAS

sanofi-aventis groupe 54, rue La Boétie 75008 Paris

Prancūzija

8.REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)

EU/1/16/1157/001

EU/1/16/1157/002

EU/1/16/1157/003

EU/1/16/1157/004

9.REGISTRAVIMO / PERREGISTRAVIMO DATA

Registravimo data

10.TEKSTO PERŽIŪROS DATA

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Europos vaistų agentūros tinklalapyje http://www.ema.europa.eu

Pastabos

A B C D E F G H I J K L M N O P Q R S T U V W X Y Z
  • Žinynas
  • Get it on Google Play
  • Apie
  • Info on site by:

  • Presented by RXed.eu

  • 27558

    nurodyti receptiniai vaistai